Puošti kojas žiedais, tai iš Rytų kilusi tradicija. Tokie papuošalai buvo prieinami tik ištekėjusioms moterims. Taip moteris pabrėždavo savo statusą. Su laiku tai paplito po visą pasaulį. Tai ryškus ir stilingas aksesuaras, pabrėžiantis moters individualumą. Puošti kojas derėtų tik sidabriniais žiedais. Nes kitas metalas buvo laikomas prastu skoniu. Taip pat niekada nebuvo kojų žiedai gaminami iš aukso. Jis išskirtinai priklauso tik Dievams. Žiedas dažniausiai nešiojamas ant bevardžio piršto, kartais ant didžiojo ar mažylio. Svarbu, kad būtų patogu. Dydžiai reguliuojasi
925/2,68 gr
Seniai seniai, kai pasaulis dar buvo jaunas, didžioji Lapė nusprendė nukeliauti iki pat dangaus krašto, kur prasideda žvaigždžių upės. Ji norėjo parnešti žmonėms dalelę ramybės, nes žemėje tuo metu vyravo sumaištis ir triukšmas.
Bėgdama per skaidrius debesis, Lapė nardė į žydrąsias padangės sroves, kol jos kailis nusidažė ryškiausia dangaus spalva. Tačiau kelias buvo tolimas ir akmenuotas – tamsios nakties gyslos įsirėžė į jos kailį, palikdamos amžinus ženklus apie nueitą sunkų kelią.
Grįžusi į žemę, Lapė pavirto į tvirtą, ramų akmenį –Hovlitą. Sakoma, kad tas, kuris nešioja šį totemą, įgauna Lapėsgudrumąišvengti kliūčių ir dangausramybę, kuri padeda išlikti susikaupusiam net didžiausiame šurmulyje. Tamsiosios gyslelės ant akmens – tai priminimas, kad kiekviena patirtis, net ir sunki, suteikia mums unikalų raštą ir stiprybę.
Ačiū kad skaitėte 🩵