Senovės graikai naudojo jį kaip apsauginį ir gydomąjį akmenį. Jie tikėjo, jog jis padeda vystyti jį nešiojančiam žmogui kūrybinius sugebėjimus. Ypač jį mėgo menininkai, dailininkai, dainininkai. Tos tradicijos buvo laikomasi iki viduramžių. Po to sodolitas buvo pamirštas ir tik XIX amžiuje atrastas iš naujo.

Sodalitas reikalingas tiems, kurie nesugeba valdyti savo emocijų ir tiems, kurie jas užspaudžia, o taip pat tiems, kurie nemoka savo jausmų išreikšti žodžiais. Taigi, jis suteikia emocinę pusiausvyrą, ypač jautriems – daugiau pasitikėjimo savimi ir tvirtumo, suaktyvina loginį mąstymą, kūrybinius žmones paskatina naujiems darbams. Jis padeda atsikratyti baimės ir kaltės jausmo, atsiradusio dėl svetimų žmonių spaudimo, išsilaisvinti iš blokadų, kurios ilgainiui ima virsti moraliniu įsipareigojimu, t.y., padeda išlįsti iš pačių susiburto tinklo ir pradėti savarankišką gyvenimą, išreikšti savo asmenybę.

Gydomosios savybės:
Savo daugialype mineralogine sudėtimi (natris, cinkas,  manganas, kalcis ir kt.) jis padeda harmonizuoti liaukų darbą. Tad puikiai galima naudoti tvarkyti skydliaukei, medžiagų apytakai visame organizme stimuliuoti, endokrininei sistemai harmonizuoti, stiprinti imuninei sistemai. Jis ramina nervus ir žemina kraujo spaudimą. Diabetininkai galėtų ryte prieš valgį išgerti stiklinę sodalito eleksyro. Jis dar naudojamas prieš limfmazgių vėžį.

Nešiojami sodalito pakabučiai, įrėminti sidabru, variu ar žalvariu, karoliai.

Gydymui naudojami gabaliukai.

Prausiamas kartą per savaitę po tekančiu vandeniu. Pakraunamas per naktį, uždedant ant kalnų krištolo (saulės energijos jis nekaupia).

P.S. Jei Jūsų sodalitas pakeitė spalvą, apsiblausė – įdėkite jį kelioms dienoms į vandenį kartu su kalnų krištolu (vanduo vis nupilynėjamas ir keičiamas nauju).

Informacija pateikta pagal Astromineralogijos centro PARS FORTUNAE duomenis.