Apofilitas is Stilbitas drūza (0,903 gr)

Viskas prasidėjo nuo milžiniško uolienos burbulo – tuščios ertmės sustingusioje lavoje. Tūkstantmečius pro uolienų plyšius sunkėsi mineralų prisotintas vanduo. Pirmasis čia apsigyveno Stilbitas. Jis neskubėdamas audė savo baltą, pūkuotą kilimą, klodamas sluoksnį po sluoksnio, kol visas urvo vidus pasidengė minkštai atrodančia, kreminės spalvos „sniego“ danga.

Vėliau, kai vandens temperatūra ir slėgis šiek tiek pasikeitė, į svečius užsuko Apofilitas. Jis nebuvo toks nuolankus kaip stilbitas – jis norėjo šviesti. Apofilitas pradėjo auginti savo skaidrius, geometrinius kristalus tiesiai ant baltojo stilbito kilimo. Jie atrodė kaip ledo luitai, iškilę virš apsnigtos lygumos, laukdami pirmosios šviesos spindulio.

Ši drūza tūnojo tamsoje milijonus metų, kol vieną dieną, kalnų darbininkų dėka, pirmą kartą išvydo dienos šviesą. Mineralas buvo toks trapus, kad atrodė, jog vos palietus jis gali ištirpti kaip tikras sniegas. Tačiau jis atlaiko laiko išbandymus, nešdamas savyje senovės ugnikalnių ramybę ir kristalinę švarą.

Dabar šis „baltasis urvas“ pasiekė jus. Sakoma, kad stilbitas į namus atneša vidinę ramybę ir kūrybiškumą, o apofilitas padeda pravalyti mintis, tarsi atidarytų langą į gaivų kalnų orą.

• Apofilitas: Dažniausiai matomas kaip skaidrūs arba balti, stikliški kristalai drūzos viršuje arba įsiterpę joje.
• Stilbitas: Sudaro pagrindinę, dažnai „pūkuotą“ ar plokštelinių kristalų masę.