Senovėje granatai (piropas ir almandinas) buvo vadinami kurbunkulais. Legendose jie vadinami akmenimis, šviečiančiais naktyje. Viduramžiais jie buvo laikomi didvyrių, įveikiančių išbandymus, akmeniu, kurį jie nešiodavo ant krūtinės arba kalavijo rankenoje, kad stiprintų valią, saugotų nuo sužeidimų, pritrauktų dievų palaiminimą, sėkmę ir turtą.

Buvo įprasta dėti juos ant atvirų žaizdų susižeidus ir po pagalve, kad apsisaugoti nuo košmarų. Laikoma, kad jie padeda nuo depresijų, o taip pat esant psichosomatiniams sutrikimams bei sutrikus stuburo pusiausvyrai.

Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnai, majai, actekai, Afrikos genčių vyriausieji juos garbino kaip gydančius, itin greitą poveikį turinčius, akmenis.
Prekyboje dažniausiai sutinkami piropas ir almandinas vadinami tiesiog granatais.

Visų granatų tema – aktyvi savirealizacija. Jų bendra funkcija – suaktyvinti vidinės ugnies įsižiebimą tam, kuris gali ją panaudoti. Tai reiškia, kad nei granatai, nei bet kas kitas negali suaktyvinti ugnies, kurios kibirkšties žmogus neturi.

Vidinė ugnis suaktyvinama darbais, o ne galvojimu apie darbus. Vadinasi, granatai dirba su aktyviais žmonėmis, pilnai išnaudojančiais savo potencialą, žinančiais savo tikslą. Jų energiją granatai suaktyvina pridėdami prie turimos dar ir savąją. Šitaip efektyviau pasiekiamas rezultatas.

Neįmanoma įkurti ugnies šlapiuose pelenuose, vadinasi, vangiam tinginiui. Todėl patogų gyvenimą mėgstančiam žmogui, kuris laukia, kad kiti už jį atliktų tai, ką jis pats privalo, kuris pratęs naudotis kitų darbo vaisiais, raudoni granatai sukels „vidinį niežulį“, nerimą ar net sumaištį.

Granatų grupės akmenys nepadeda rasti gyvenimo tikslo, todėl netinka vietos gyvenime nerandantiems. Jie nepadeda suprasti savo tikslų motyvų, nes tuo užsiima opalų šeima. Granatai tiesiog padeda įgyvendinti Jūsų tikslus, nenagrinėdami jų motyvų. Jeigu įgyvendinę tikslus, pamatėte klaidas, granatai padės ištaisyti ir jas. Granatai nemėgsta stovinčių ir laukiančių, nes yra veiksmo akmenys, skatinantys siekti ir daryti.

Vis ir vis grįžta granatų „mada“, kai daug kas juos nešioja, džiaugdamiesi jų grožiu ir žibėjimu. Deja, mažai kam jie iš tiesų įsijungia, atskleisdami visą savo jėgą. Yra juos nešiojančių vietoj energetinio dopingo, išsekus jėgoms ir pervargus. Tačiau intuityviai retas žmogus nešioja juos pastoviai.

Granatai, ypač raudonieji, sustiprina žmonių vidinę jėgą, todėl vieniems aktyvų gerumą ir džiaugsmą, o kitiems – pyktį bei ambicijas gali iššaukti. Dviprasmybėse gyvenantis žmogus juos nešiodamas gali patirti dar didesnę įtampą ir nerimą.

Informacija pateikta pagal A. Ilgevičienės knygą „Raktas į akmenų karalystę”.