Eldorijaus karalystėje, kur kalnai liečia debesis, o upės teka skystu sidabru, egzistavo legenda apie Mėlynąją Akį. Tai nebuvo paprastas akmuo, o gabalėlis sustingusio laiko, iškritęs iš pačios Visatos centro.

Pagrindinis istorijos veikėjas, jaunas žvalgas vardu Elianas, rado šį akmenį uždraustajame Šiaurės urve. Vos jį palietus, pilka uola sušvito gilia, pulsuojančia turkio spalva. Tai buvo ženklas – akmuas pasirinko savo šeimininką. Elianas suprato, kad tai Sielų Švyturys – amuleto galia leido matyti ne tai, kas yra prieš akis, o tai, kas paslėpta.

Tačiau didžiausia paslaptis slypėjo centre – toje ryškioje, auksinėje dėmėje, kurią matai ir savo akmenyje. Legenda skelbė, kad tai įkalinta senovės drakono ugnis. Jei karalystę ištiktų amžinoji žiema, tik šis akmuo galėtų vėl uždegti saulę.

Elianas nešiojo šį amuletą prie širdies. Kiekvieną kartą, kai jam būdavo sunku priimti sprendimą, jis tiesiog pažvelgdavo į mirguliuojančias akmens gelmes. Akmuo jam primindavo: net ir pilkiausioje kasdienybėje slypi stebuklinga šviesa, tereikia rasti tinkamą kampą jai pamatyti.Ačiū, kad skaitėte 💙